- skalbėjas
- skalbė́jas, -a smob. (1) DŽ, -à (3) Š, LKKI137, skalbė̃jas, -à K, Rtr; LL177 kas skalbia, velėja: Patyrusios skalbėjos, sutardamos kultuvėmis, velėdavo į taktą MLTEIII213. Padė[k] Dievas, mergužėlė, žlugto skalbėjė̃lė! JD774. ^ Vasarą i varlė skalbėja Grdž, Pnd, PPr435. Vasarą ir antys skalbėjos Šd. ║ ppr. f. kas verčiasi skalbimu: Skalbėja Lex103, Q607, R393, N, M, LL177. Skalbėjų̃ darbelis paskutininsis: garūse, [v]andenūse DūnŽ. Už skalbė́ją būsiu, marškinėlius skalbsiu JD590. Nesa jis (angelas) yra kaip ugnis zalatoriaus ir kaip muilas skalbėjos Vln69. Nusamdysiu skalbėjelę, išskalbs mun marškinelius D34.
Dictionary of the Lithuanian Language.